raikštis

raĩkštis sm. (2) DŽ žr. raištis: 1. Jrb, Pns, Pl, Knv, Lkm Pirkau raikščius maišams su kuomi rišti J. Nerandu gumos, tai prisrišau pančeką raikštukù Drsk. Maišui surišt reikia raĩkščio Vs. Paduoda [lopšio] raikštuką – supk tu jį (vaiką) Mrc. Užvalkalų raikštukùs supyk į pynutę Skr. Su naginėm, su raĩkščiais apsiavę buvo Mrc. Privijau raikštelių baltų linelių KrvD51. Raikštis nuo raktų numuštas – taigi raktai žemyn nupuolė BsMt176. | prk.: Išsirišti iš Lenkijos raikščių A1885,300. ^ Trumpą raikštį ir ramus arklys nutraukia PPr236. ║ Patikrino, kad batų raikšteliai būtų gerai užrišti rš. Kada atsiriša apavo raikštis, sako – žmonės apkalba LTR(Užp). 2. OG223, Dv, Vlk Raikščiais surišam pėdus Arm. Medelius galima prie kuolo rišti šiaudų raikščiais rš. Kūma raikščius miežiams daro O. 3. Įtrūko mažojo pirščiuko sausgyslė raikštis Vaižg. Pagavo taip jaunikio nugarą skalbti, kad galėjo kepenys nuo raikščių vargšui atšokti P.Cvir. 4. Giminystės raikščiai rš. 5. Stapis, buvęs negirdįs, pasiskleidė savo raikštį ant žemės, iškratė į jį šakas LzP. 6. pasaitas (kibiro): Viedro raĩkštis nutrūko Grv. Raĩkštis trūko, ir vanduo pasipylė Ad. 7. Tvr kaspinas plaukams pinti ar rišti: Raikštis bus įpinamas kasos J. Nusipirkau naujus raikščiùs KzR. Raudonus raikšteliùs turėjo Vlkv. Prieky prisega rūtom apkaišytą raĩkštį, duoda in rankas bukietą LKT206(Ig). 8. aprišalas: Norėčiau nuimti raikštį nuo tavo akių rš.